Šokiruojantis faktas – per pirmųjų metų pusmetį Lietuvos vaistinės gyventojų surinko 21,2 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai net 7 tonomis atliekos, nei per tą ūkio laikotarpį pernai.
Nors sparčiai daugiausiai atliekų kiekio atspindi augantį visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę dėl aplinkos tausojimo, jis taip pat atskleidžia, kad daugelis pacientų įsigyja ir vartoja neracionaliai.
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969 x 200
„Kasmet stebime augant vaistinėms grąžinamų vaistų kiekiui. Per penkerius metus tiek daug, kad per pusmetį surenka tiek pat vaistų atliekų, kiek anksčiau surinkdavo per metus. Tai džiugina iš aplinkosaugos perspektyvos, bet labai susimąstyti, ar tikrai visi šie vaistai buvo reikalingi. Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami atsakingiau, dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė.
Pernai VLK užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas atskleidė, kad net 66 proc. namų ūkių turi sukaupę pasenusių ar nebevartojamų vaistų.
Didžioji dalis jų pasiliko dėl noro turėti vaistų atsargų namuose, o 23 proc. atsirado nutraukus gydymą anksčiau laiko. Grynasis 19 proc. respondentų patvirtino, kad šios atliekos susikaupia namuose to, kad jie vartoja mažiau vaistų dėl nei skiria gydytojas, o 10 proc. apklaustųjų neslėpė, kad kompensuojamus vaistus įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja.
VLK specialistų nuomone, tai rodo, kad didelė dalis vaistų vis dar įsigyjama pakankamai klinikinio pagrindo, todėl gyventojai raginami konsultuoti gydytojai ir vaistininkai prieš įsigyjant vaistus bei laikytis gydymo rekomendacijų, kad būtų išvengta nereikalingų atliekų ir išlaidų.
Lietuvoje net 78 proc. pacientų išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami. Tai reiškia, kad didelė dalis vaistinėms grąžintų nesuvartotų vaistų buvo apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Be to, paciento už juos mokėjo priemokas iš savo kišenės, o ir valstybės biudžeto reikšmingai prisidėjo prie vaistų priemokų dengimo, ypač socialiai jautriausioms visuomenės grupėms. Taigi neracionalus vaistų vartojimas sukeliantis finansinių nuostolių visiems.
„Jei paciento ir gydytojai deramai planuotų gydymo kursų, būtų galima išvengti neracionalaus vaistų vartojimo, o farmacinės atliekos galėtų būti tikslingai sumažintos. Sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos efektyviai – gydyti, sveikatos priežiūros paslaugų bei naujų vaistų kompensavimui“, – įsitikinusi I. Medžiaušaitė.
Ligonių kasos primena, kad racionalus vaistų vartojimas reiškia, jog pacientams skiriami tik jam tinkami vaistai, atsižvelgiant į individualius poreikius, tinkamas dozes ir optimalią gydymo trukmę.
Šis procesas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant gydytojui, kuris skiria, ir pacientų, kuris laikosi nurodymų. Pirmą kartą paskirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistus tik 10 dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui.
Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientų gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.
Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai gali atnešti į bet kurią vaistinę ir grąžinti nemokamai. Tai vienintelis saugus būdas apsaugoti aplinką bei užkirsti kelią galimam apsinuodijimui.
