Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso reanimacija ir operacinė.
Kitiems metams numatoma dar apie 500 tūkst. eurų investicija į šią gydymo įstaigą. Tačiau jau keletą metų viešojoje erdvėje sklando gandai, kad reanimacijos paslaugų teikimas bus sutelktas tik tam tikram klasteriui įtraukti į ligoninę. Raseiniai į šį sąrašą nepateko.
Ar jūs ir rajono politinė tikitės, kad galėtumėte išsaugoti skyrių?
Aš manau, kad visų ligoninių galimybės yra vienodos. Sprendimas autobusas priimtas 2025 m. kovo 1 d. pagal buvusio Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Visus iškeltus reikalavimus dėl įrangos, intervencijų – Raseinių ligoninė atitinka. Prie starto linijos visi stovime lygūs. Ir tie, kurie yra patekę į klasterį, ir tokie kaip mes, nenuleidę rankų. Yra ligoninių, kurios jau panaikino stacionarinę chirurgiją, traumatologiją, vaikų ligų skyrių. Yra ir tokių ligoninių, kurių papunkčiui įvykusi buvusios valdžios reikalavimai ir jiems buvo pažadėtos nemažos investicijos. Tačiau uždarius vadinamus „nepelningus skyrius“, negavo nei euro. Iki šiol rajono ligoninėms sprendimai buvo numetami, su mumis niekas nesitardavo, viskas buvo paremta tik skaičiais. Skaičius ir statistiką, beje, ženkliai buvo iškraipusi pandemija. O šiandien Raseinių rajono vadovas ir tarybos nariai supranta, kad ligoninė Raseiniams labai reikalinga.
Sveikatos apsaugos reforma sukėlė nemažą sumaištį. Didžiosios ligoninės, klinikos apkrautos darbu, eilės pas specialistą skaičiuojamos mėnesiais. Kai kurių rajoninių ligoninių skyriai paskelbti nuostolingai, jie uždaromi. Kas su šia pertvarka yra negerai?
Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai. Norėčiau, kad politikai, priimantys tokius svarbius sprendimus, suprastų – didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių. Jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. Ten dirbančių medikų paroje lygiai tos pačios 24 valandos. Kaip ir lovų skaičius nepadidėja, jei atsiranda daugiau sergančių. Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu. Rajonuose teikiamų paslaugų skaičius sumažinamas, kai kurių paslaugų netaikoma. Tadas, kas lieka? Ligonis priverstas kreiptis į trečio lygio ligoninę, kurioje dėl didelio kiekio kiekio – eilės didelės. O sergantis žmogus, kuriam skirtos medikų paslaugos reikia dabar, priverstas kreiptis į nevalstybinį sektorių. Tada pasakyti, ką nori, bet buvusios valdžios politika ir suformavo, šiandien išbalansuotą, sveikatos sistemą. Eilę metų vykdyta rajoninių ligoninių marinimo politika. Mums negalima atlikti paslaugų, kurios yra gerai apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos (VLK). Ir esu įsitikinęs, kad taip buvo daroma specialiai. Pavyzdžiui, Dienos stacionaro paslaugos yra suskirstytos į keliolika grupių. Sakykim, toliau nelaikymo gydymas dubens dugno raumenų stimuliacija. Įranga kainuoja daug, virš 20 000 eurų. Ir net jei mes ją įsigytume, apmokėjimo iš VLK negautume, nes neturime stacionare urologinės lovos (jose dažniausiai gydomi ekstriniai ligoniai). Norisi paklausti politikų, kuo žmogus, kuris nelaiko ir ateina pas mediciną gauti gydymą, su reikalavimu stacionare turėti lovą? Kadangi tai yra brangi paslauga, rajonas jos neduoda. Kitas pavyzdys. Kraujagyslių kompiuterinė tomografija. Tai brangus tyrimas, kurio mes negalime daryti, nes neturime kardiologinės lovos. Ir vėl klausimas. Kodėl žmogus atėjo į rajoninę ligoninę, kuri turi reikalingą kompiuterinį tomografą, ir gali atlikti šią dieną šiandien ar rytoj, negali daryti? Rajonuose dirba tie patys radiologai, kaip ir didžiosiose gydymo privačiose įstaigose. Ir tokių paslaugų, kurias mes, rajoninės ligoninės, galima atlikti vietoje, yra daug. Tačiau mums negalima daryti. Situacija turi keistis. Daug eilių būtų galima sumažinti plečiant paslaugų rajonuose. Manau, tam pritars didžioji dalis mano kolegų.
Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Ar tikrai verta išlaikyti visas rajonuose esančias ligonines?
Čia yra šioks toks paradoksas. Gyventojų mažėja, tačiau medikų suteikiamų paslaugų skaičius – auga. Aš neatsistebiu, kaip Valstybinė ligonių kasa paskaičiuoja reikiamų paslaugų kiekį ir joms priskiria sutartines sumas. Jūs man pasakykite, pagal vieną formulę jos suskaičiuoja kiek metų sirgs žmonių? O apie mazus rajonus ir ju ligonines, ka galiu pasakyti? Taip, yra sudėtinga išsilaikyti, jei šalia didesnė ligoninė. Tad, kai kurių gydymo įstaigų sprendimas pasilikti tik dienos paslaugas – logiškas.
Mūsų, Raseinių ligoninė – daugiaprofilinė. Turime tiek stacionarinius, tiek dienos skyrius, pilnai funkcionuojančią reanimaciją, protezuojame sąnarius. Šių metų balansas yra teigiamas, gerokai daugiau milijono eurų. Tai jūs man atsakykite, kodėl mums reiktų kažką optimizuoti ar reorganizuoti? Galime tik plėstis. Ir tikrai planuojame tai daryti. Mes matome, kokias dar paslaugas gyventojams galiu pasakyti, pastebėjome, kad ženkliai padaugėjo iš kitų rajonų, kuriems patinka pas mus dirbantys specialistai. Tada, galvojame tik apie augimą, o ne apie optimizavimą.
Ligoninių problema – gydytojų ir slaugytojų trūkumas. Jums pradėjus vadovauti Raseinių ligoninei, trūko nedaug medikų. Kokia situacija šiandien? Kaip pašalinti pritraukti naujus specialistus?
Šiuo metu gydytojų, specialistų yra ženkliai padaugėję. Jau dirba trys kardiologai, dermatologė. Kalbame apie populiarias specialybes, kurių trūko ir trūks, kol nepasikeis vykdoma politika. Šiuo klausimu turi būti priimti rimti sprendimai. Žiūrėkite, rajonuose labai trūksta dermatologų. Jų tikrai gali būti paruošiama daugiau. Bet kur jie dirba? Privačiame sektoriuje. Tai ar ne laikas būtų jų teikiamos privačios gydymo įstaigose įtrauktos į teikiamų paslaugų ligoninėse ir apmokamų iš VLK? Čia gi elementarūs dalykai, kuriuos mes, dirbantys suprantame. Privačiame sektoriuje jūs kelių dienų bėgyje pateksite ir pas kardiologą, ir pas neurologą, ir pas dermatologą. Tai vadinasi specialistų yra, o problema – apmokėjimas už jų atliktas paslaugas mūsų ligoninėse. Toliau, labai svarbi ligoninės dalis – slaugytojai. Jų trūkumą jaučiame nuolat. Kol kas mūsų kritinės situacijos nėra. Turime būrį šaunių slaugytojų, kurie visą save atiduoda mūsų pacientams. Žinoma, galvojant apie paslaugų plėtrą, jų reiks daugiau. Eilę metų niekas nieko nedarė, tarsi vadovaudamiesi posakiu: „Nieko nedaryk ir gal neprireiks“. Nebuvo paskaičiuotas šių specialistų poreikis. Šiandien apie šią specialybę jau pradėta kalbėti, kaip apie šią prasmingą, tačiau prestižas praeis laiko, kol tų specialistų trūkumo neliks.
Daugelis rajonų medikams siūlo visą paketą: pinigines išmokas, tarnybinius butus, kuro kompensacijas ir tt Ką siūlo Raseiniai?
Na, nemanau, kad tokie „saldainiai“ yra didžiulis masalas. Ne vilionėse esmė. Medikai šiandien turi laisvę rinktis. Jie žiūri, kur eina dirbti, su kuo dirbs, kokia aplinka, kokios perspektyvos. Jauni medikai migruoja po ligonines, iesko, domisi. Ne visada finansinis paskatinimas yra didelis pliusas. Tokios paskatos labiau aktualios jauniems medikams, pavyzdžiui – rezidentūros apmokėjimas. Tačiau didžioji dalis savivaldybių reikalauja, kad už tai medikas atidirbtų penkis metus. Aš tą laiką siūlyčiau sumažinti iki 3 metų. Manau, tikrai padaugėtų susidomėjusių. Penkeri metai, po ilgų studijų, jaunam specialistui yra labai daug.
Na, o Raseinių ligoninė šiemet net 33 proc. padidino finansavimą darbuotojų tobulinimosi. Mes labai aktyviai skatiname savo darbuotojus vykti į mokymus, seminarus tiek Lietuvoje, tiek daug. Gydytojai, slaugytojai, mūsų ligoninės administracijos specialistai, visi skatinami tobulėti. Tai stiprus mūsų pliusas.
Kokia jūsų Raseinių ligoninės vizija?
Aš mūsų ligoninę, kaip daugiaprofilinę ligoninę, su visais matais skyriais. Gaila, kad iki man ateinant vadovauti, buvo uždaryti Akušerijos ir ginekologijos ir Dantų protezavimus skyriai. Manau, kad būtume ir juos išlaikę. Mūsų planuose – paslaugų plėtra, tiek dienos, tiek stacionaro. Plėsime demencijos, statysime priestatą skyrių pagal vakarietiškus standartus. Nuo kitų metų pradėsime įsirenginėti maisto bloką, tad patys ateityje pacientas maitinsime. Ir niekas man neįrodys, kad rajonuose ligoninės nereikalingos. Valstybės vyrų labai norėtųsi prašyti, kad jie išklausytų mūsų, įstaigų vadovų, o ne „ant galvų“ nuleistų sausais skaičiais įsakymų. Rajoninės ligoninės yra reikalingos žmonėms, ir jei mums leistų, mes tikrai sumažintume eiles didžiosios ligoninėse. Tik leisti mums dirbti.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.
