Alkoholio upės, konfliktai ir net muštynės – visa tai neseniai buvo eilinės Jono (vardas pakeistas, tapatybė žinoma teksto iniciatyva) gyvenimo dienos.
„Tikriausiai būčiau nestabdęs žalingų įpročių, gyvenimas galėjo pakrypti labai bloga linkme. Gal net būčiau atsidūręs gatvėje”, – kalba jaunas vyras, kurio mėnesio kardinaliai gyvenimas.
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969 x 200
Dalindamasis savo istorija, jis kitus vyrus nedelsti ir skatinti, kol dar galima išvengti tragiškų pasekmių.
Jonas nėra linkęs daug kalbėti, tačiau jis gali drąsiai pasakyti – išsikapstyti iš keblios padėties ir pakeisti savo likimo kryptį jam padėjo Rase esančiose Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras. Tiesa, gauti pagalbos jis ėmėsi toli gražu ne savo noru, tai padaryti jį įpareigojo teismo sprendimą, o Probacijos tarnyba prižiūrėjo šio sprendimo vykdymą.
„Man buvo nurodyta išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą. Probacija liepė dalyvauti, nes turėjau kitų problemų po konflikto, tačiau net po privalomų mokymų pats nusprendžiau tęsti savo konsultacijas – jau noru“, – pasakojo Jonas.
Esminiai pokyčiai vyro gyvenime prasidėjo po konflikto, kilusio, kaip jis pats sako, „per eilines išgertuves“ tarp jo ir buvusios gyvenimo draugės.
„Ji man trenkė per veidą, aš ją pastūmiau, ji nugriuvo ir susižeidė. Neapskaičiavau jėgų. Buvo iškviesta policija, bet niekas nesigilino, nuo ko viskas prasidėjo. „Aš buvau pripažintas kaltu, nes ji buvo sužeista“, – lemtingą incidentą prisiminė Jonas, pasakodamas, kaip atsidūrė Emocinės pagalbos ir konsultacijų centro specialistų globoje.
Vyras buvo įpareigotas dalyvauti centro organizuojamuose gyvuose užsiimuose su kitais žmonėmis, turinčiais įvairių problemų.
„Kalbėjome apie tai, iš kur kyla noras muštis, kaip kontroliuoti emocijas ir savo veiksmus. Išmokau atpažinti konfliktines situacijas ir išvengti smurto, supratau, kad tai nieko neišsprendžia. Labai padėjo suvokimas, kad geriau nukreipti į pomėgį, nei į konfliktą, – kalbėjo vyras. – Vėliau pajutau, kad man tikrai reikia daugiau emocinės pagalbos. Pradėjau nuolat bendrauti su centro psichologe. Ji man buvo kaip artimas žmogus, nes neturiu nei šeimos, nei artimųjų.
Gijimo procesas truko tik keletą mėnesių, bet pokyčiai buvo akivaizdūs.
Darbuotojai Jonui suteikė ne tik emocinę pagalbą, bet ir atlyginti atsistoti ant kojų. Pradžioje jis gyveno nakvynės namuose, o vėliau centro darbuotojai padėjo jam rasti nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu vyras yra atsiribojęs nuo destruktyvios aplinkos, nustojęs vartoti alkoholį ir turintis stabilų darbą.
Emocinės pagalbos centras Raseiniuose yra viena iš Pagalbos tarnybų, kurioje Lietuvos gyventojai gali rasti paramą ir išsikalbėti apie savo problemas. Pagalbos tarnybų teikiamos paslaugos yra nemokamos, nes finansuojama iš valstybės ir vietos savivaldybės lėšų.
Pasakodamas savo pasikeitimo istoriją, Jonas pabrėžė aukštą centro darbuotojų kompetenciją ir empatiją.
„Jie nesmerkia, supranta ir padeda. Darbuotojai savo darbą atlieka puikiai. Visada šiltai priimaai, neskirsto žmonių pagal klaidas ir nuoširdžiai stengiasi padėti. Nors programos pradžioje buvo sunku kalbėti apie savo problemas, dabar jaučiuosi daug geriau. Centro specialistai padėjo susitvarkyti gyvenimą ir vėl juo džiaugtis“, – sakė jis.
Vyrų psichikos sveikatos krizė Lietuvoje
Jonas – tik vienas iš daugelio, kuriems reikalinga pagalba. Higienos instituto duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 300 tūkst. psichikos ir elgesio elgesio. Nors daugumą atvejų sudaro moterys (64 proc.), vyrų situacija taip pat kelia susirūpinimą.
Alkoholio vartojimo sukeliami psichikos sutrikimai – viena didžiausių problemų. Grynasis 74 proc. tokių atvejų diagnozuojami vyrams, daugiausia darbingo amžiaus (38–57 metų). Be to, vyrų savižudybių skaičius yra šokiruojantis – 2023 metais iš 562 savižudybių net 445 buvo vyrų.
„Tokią statistiką lydi ir problemos, susijusios su priklausomybėmis, santykių krizėmis bei emocinėmis traumomis“, – teigia Emocinės pagalbos ir konsultacijų centro direktorė, psichologė Asta Montvydienė.
Kodėl Lietuvos vyrų situacija yra tokia bloga? Tradiciniai gali būti dėl vienos priežasties: vyrai nori išlikti stiprūs ir pasiruošę viską atlikti vieni, todėl retai ieško pagalbos. Kai tuo tarpu sveikatos moterys jaučiasi už save ir savo šeimą, todėl yra aktyvesnės priežiūroje. Dauguma nenori pripažinti, kad kenčia nuo depresijos.
„Šis spaudimas laikyti save stipriu ir imliu gali pasireikšti agresija – pavyzdžiui, vyras gali būti linkęs smarkiai susipriešinti su aplinka. Kita vertus, moterys net ir beviltiškoje situacijoje siekia pagalbos“, – sako A. Montvydienė.
Vyrai problemas dažnai yra linkę skandinti alkoholyje, rizikuoti kelyje, kelti ranką prieš save ar kitą. Be to, galioja prieš vyrus, bet apie tai mažai ir kalbama.
„Moterų smurtą prieš vyrus, kaip ir vyrų prieš moteris, lemia įvairios vaikystės patirtys, pykčio nevaldymas, nepasitenkinimas tarpusavio santykiais, galios ir kontrolės siekiai. Tačiau ir šiuo atveju dėl įvairių socialinių ir kultūrinių visuomenės nuostatų vyrų linkę slėpti savo asmeninius išgyvenimus“, – sako A. Montvydienė.
Padeda krizes
Asmenys, besikreipiantys į šį pagalbos centrą, dažnai su įvairiais iššūkiais, kylančiais dėl patirtų traumų ir gyvenimo sunkumų. Vienas pagrindinių iššūkių yra emocinės traumos bei psichologinis stresas, pasireiškiantis šoku, nuolatiniu nerimu, baime ar depresija.
Kaip sako įstaigos teisininkė Lina Miežinienė, siekiant šiuos jausmus suvaldyti padėti, teikianti individualias psichologines konsultacijas, taip pat užtikrinti, kad būtų galima pasiekti telefonu bei internetu, kad nukentėjusieji galėtų padėti įvairiais būdais.
Vyrų emocinės ir psichologinės krizės dažnai kyla dėl sudėtingų ekonominių, socialinių ar asmeninių iššūkių, tokių kaip emocinės sveikatos problemos ar santykių problemos. Siekiant išspręsti šias problemas, Lietuvoje vykdomas projektas, kurio tikslas – teikti kompleksinę pagalbą vyrams ir formuoti visuomenės požiūrį į jų patiriamus sunkumus.
Įgyvendinant projektą „Pagalba vyrams, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, išgyvenantiems emocines / psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką“, siekiama užtikrinti psichologines, socialinės ir teisinės pagalbos prieinamumą visoje šalyje.
„Įgyvendindami šį vieną iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuojamų projektų, siekiame užtikrinti, kad kiekvienas vyras, išgyvenantis emocines ar psichologines krizes, neliktų vienas“, – teigia A. Montvydienė.
Šis centras stovi Raseiniuose, tačiau jo pagalba yra prieinama visiems, nuo gyvenamosios vietos. Konsultacijos šiame centre, kaip ir visos Pagalbos tarnybose, gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.
Teikiant pagalbą, griežtai užtikrinamas konfidencialumas ir anonimiškumas. Bendradarbiaujant su visomis šalies savivaldybėmis, siekiama, kad informacija apie pagalbos galimybes būtų lengvai prieinama ir suprantama, o kompleksinės paslaugos pasiektų tuos, kurių daugiausia reikia.
„Šios pastangos jau davė vaisių – šimtai vyrų įtraukti į pagalbos tinklą, per metus suteikta daugiau nei 1400 konsultacijų. Svarbiausia – pagalba yra čia ir dabar, ji skirta saugiai, stipriai ir palaikančią aplinką kiekvienam“, – teigia A. Montvydienė.
Jono pokyčių istorija yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, patvirtinančių, kad pagalba yra reikalinga ir teikianti tiesioginę naudą.
Ir greitas sprendimas, ir ilgalaikė parama
Raseiniuose tinka emocinės pagalbos centro tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas jaustųsi išgirstas, suprastas ir galėtų sustiprėti tiek emociškai, tiek socialiai.
„Teikdami pagalbą, siekiame, kad žmogus vėl atrastų pasitikėjimą savimi ir aplinka“, – tvirtina įstaigos teisininkė L. Miežinienė.
Kaip akcentuoja centro vadovė A. Montvydienė, pagalbos nukentėjusiems nėra tik momentinis atsakas į patirtus išgyvenimus:
„Tai nuolatinis procesas, apimantis kaip emocinį irinį atsigavimą, todėl svarbu, kad pagalba būtų suvokiama ne tik greitai, bet ir kaip ilgalaikė parama, leidžianti atkurti emocinę pusiausvyrą bei pasitikėjimą savo psichologiniu iššūkius. Tai ne tik padeda asmenims atsitiesti po patirtų sunkumų, bet ir turi teigiamą poveikį visuomenės atsparumui ir solidarumui.
Psichologė priduria, kad visuomenės švietimas ir informuotumo didinimas apie pagalbos galimybes yra svarbus.
„Kuo daugiau žinių apie pagalbos teikimo procesą ir kaip teisingai reaguoti į žmones, kuriems reikia parama laiku, kuo daugiau tikimybės, kad jie kreipsis, neslėps savo išgyvenimų ir neignoruos emocinio streso“, – tvirtina A. Montvydienė.
